Pajutau lyg kas švelniai liestų mano veidą, bet atsibudęs iš sapno oazės supratau, kad tai prasidėjusi liūtis baksnojo man į veidą. Pažvelgus į dangų buvo galima spręsti, kad šie oro sanitarai užsibus ilgiau ir pasipils visu smarkumu. Greitai nužvelgiau esančią vietovę, nors ir buvo tamsi naktis, bet akys prisitaikė ieškodamos man prieglobsčio nuo lietaus. Sutelkęs, visa tai kas vadinama kūno ir dvasios resursais, aš pasiekiau savąjį laikiną būstą. Atsišliejęs, žiūrėjau kaip vandens lašus sugeria šaltas ir begarsis smėlis. Žiūrėdamas į jį svarsčiau kur mane išmetė bangos, nes aplink nesimatė, jokios gyvos dvasios, vieninteliai garsai, kurie pasiekė mano ausis, buvo vandens ošimo ir pliaupiančio lietaus. Taip bežiūrint į šį gamtos šokį, nepajutau kaip miegas paėmė viršų, bet staiga...
...1.3
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą