Ir aš taip noriu.
Sėdžiu ir galvoju apie rytojų, žinau kas laukia, žinau ir kas nelaukia. Žvelgiu ir į kitą savaitę, ir į metų galą, kas man nutiks, kas man bus, kas mane pasitiks, ar kas mane priims. Sunku suprasti, tai kas nesuprantama, kas palieka vertę, kurią tu imi į save, bet tu žinai, taip parašyta ir nieko daugiau, spręsk galvosūkį, nors ir visą gyvenimą, atsakymo vis vien gali nerasti. Kai gyvenam visą mąstančių būtybių pasaulyje, turim suprasti, minutės nėra lengvos, daug minučių nėra lengvos, kai jos nebeskaičiuojamos tada jos būna lengvos, suvokti yra baisu, bet baisiau tai patirti ir vėl nerasti atsakymo į sau užduodamus klausimus, paklausti baisu, nes mintis sukasi po padu ir sėdim laukdami tinkamo momento, o sako gyvename tik kartą, tad nepraleisk šanso, bet sugadinti baisiausią, o atitaisyti sunkiausia. Ir kada ateis mano laikas, kai būsiu drąsus ir nebijosiu žengti žingsnių, kurie padės mano ateitį padaryti aiškesnę, konkretesnę ir be abejo nebe laikina, o ilgalaikę iki pat ten kur mėlyna ir žalia..
2 komentarai:
Na ir kas dabar tave kamuoja? :)
Žinai ilgiuosi jūsų visų :)
Rašyti komentarą