Šypsotis mėgsta visi, kai jiems malonu, būna ir taip, kad nemalonu, bet šypsena nedingsta iš mūsų veidų.
Pasiaiškink?!? esame kiekvienas savo kūno ir jausmų vergas, nori ar nenori, bet malonumo akimirkas branginame kiekvienas ir dėl jų padarome įvairiausių nesąmonių, nors laikome save gerais ir šypsotis nebijome, nors protas yra prieš. Su vėjo nešamais garsais, bandome prasiblaškyti gryno oro burbulais, deja jie sprogsta sugrįžus mums "po stogu", kur vyraujanti šiluma ir nestabili aplinka, pastato mus į tą pačią būsena ir elgiames kaip bepročiai, kiekvieną kartą žengiame tuos pačius žingsnius, nors gyvenimas jau visai kitoks. Šypsena ta pati? Deja žvilgsnis skersai. Pamoka, kurią išmoksim, tik pamiršę ją ; )
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą