Pabaigęs antrą žaidimo diską svarsčiau, kodėl jis buvo toks trumpas? Tikriausiai, dėl to kad teko daugiau žiūrėti, nei pačiam žaisti žaidimą. Labai daug pasakojama apie charakterių priešistorę, atskleidžiamos detalės, kurios galima sakyti viską sudėlioja į vietas, taip paruošdama mus paskutiniam žaidimo epizodui. Gal, todėl ir buvo jaučiamas man trūkumas kovų, kurias pakeitė skraidymas lėktuvu ir keliavimas į senąsias vietas, naujų vietovių, nors minimaliai, bet jos man padarė įspūdį, vien Great Glacier vietovė apsupta sniegynų man padarė gilų įspūdį, o garso takelis anksčiau nematytas arba praleistas pro ausis, dabar tikrai maloniai nustebino.
Malonu, kad kūrėjai nepamiršo mini žaidimų (Daugelis JRPG kūrėjų žaidimo eigoje dažniausiai, tai pamiršta!), tačiau jų valdymas viską sugadino, kas galėjo tapti maloniu pasispaudymu, tapo tikra kankynę. Vienoje vietoje, mes gauname snieglentę ir turime nusileisti nuo kalno, atrodo smagus laikas garantuotas, tačiau vietoje jo mes gauname klišą valdymą, kurio dėka pirštai dega nuo mygtukų spaudymo, o mini pavadinimas įgauna "bigy" vardą. Ir kūrėjai tuo neapsiribojo, pasiūlydami kitą mini žaidimą, kuriame turėsite valdyti povandeninį laivą ir numušti Shinra laivą, kuris gabena huge materija, taip taip atrodo paprasta, bet vėl gavus very creative valdymą (kitaip nesugalvojau kaip lietuviškai išsireikšti), visas mini žaidimas eina velniop. Kalbant apie pirmąsias transporto priemones, jos visos kažkur dingo, tikriausiai Shinra pakalikai nuvarė..tačiau gauname lėktuvą, kuriuo kelionės Final Fantasy VII pasaulyje tampa greitos ir efektyvios, na beveik efektyvios, nes būtent secret vietose nusileisti jis negali, nes lėktuvas leidžiasi tik ten kur žalią, tačiau jei surasite paslaptingąjį chocobo guru, viskas paaiškės, kodėl mūsų lėktuvėlis negali tūpti ten kur ruda ar pilka. Turėsime progą, ne tik pasklaidyti ore, bet ir pabuvoti po vandeniu, kur manau įdomiausia vieta buvo nuskendęs lėktuvas, kuriame ne kiekvienas atras drąsos susikauti su būtybėmis, kurios nors ir puola po vieną, bet dažnai tenka nešti savo sėdynę mums, o ne joms.
Iš tikrųjų man keista, kad Weapons yra mecha-robotai, maniau, kad jie turėtų būti kažkokie neįprasti gyviai saugantis žemę, tačiau japonų mylimas mecha žanras ir big žodžio išnaudojimas nepaliko nuošalį ir šios dalies. Vis dėl to Žemė gyvas pulsuojantis organizmas, tačiau gauname metalinių būtybių trijulę. Norint laimėti prieš juos, reikia turėti strategiją ir be abejo tam tikrus daiktus ir ginklus, nes jie vienu smūgių išguldo beveik visą komandą. Kalbant dar apie priešus, man pavyzdžiui buvo labai keista, kai atbėgus į saugomą teritoriją, mane puolė Shinra kareivukai, kuriuos vienu smūgiu patiesdavau, ir tai vadinama apsauga? Kuri turėjo saugoti vieną svarbiausių objektų. Trūko man iššūkių, nes 99% priešų, tiesiog suvalgomi ir nuleidžiami ten kur jiems vieta. Beje žinote piktąjį daktarą Hojo, tai jis man priminė Mojo (taip taip PowerPuff girls). Gal ne tiek išvaizdą, kiek savo charakteriu bei pasaulį užvaldančiu juoku Haa ha Haa ha...creepy guy..
Mojo = Hojo - abu pikti ir trokštantis blogio pasauliui...
Po šio epizodo, žinau, kad tikrai norėsiu išbandyti Crisis Core: Final Fantasy VII ant nešiojamosios Sony konsolės, nes atskleistos detalės, nevers jaustis "žaliam" prie šio žaidimo : )
1 komentaras:
:)
Rašyti komentarą