Per tą laiką nuo praėjusio įrašo, suspėjau perskaityti dvi knygas ir 50 puslapių...
Vieną iš jų perskaičiau labai greitai, man rodos per keletą dienų, nes labai kabino, ko negalėčiau pasakyti apie likusias.
Šatrijos Ragana "Sename dvare" būtent ši knyga buvo labai vertingas laiko prisėdimas, nes su žiaumojau atrodo vos tik prisėdęs. Skaitant šią knygą atrodo, jog skaitytum vaiko išgyvenimus, kuriuos jis patyrė vakar dieną, bet šią knygą Šatrijos Ragana parašė, kai ji jau buvo suaugusi ir gylių sukrėtimų patyrusi moteris. Labai gerą skaityti, tokias knygas, kai žinai, kad autorei reikėjo daug stiprybės rašyti viską šviesiomis vaikystės akimis. Nors knyga ir nėra oficiali biografija, tačiau manau daugelis vietų būtent iš jos gyvenimo prisiminimų. Ji labai mylėjo savo mama, tad daugelis vietų yra iš mamaitės dialogų, sprendimų, apmąstymų arba užrašų. Ši mama buvo laiminga ir nelaiminga, ją šaukė menas, bet tuo metu gyvenusi moteris ūkyje, tam progos beveik neturėjo. Akcentuojama labai didelė tuo metu vykusi priešprieša tarp pirmosios vadinamos kilmingos lenkų kalbos ir storžieviškos-prasčiokiškos žemaičių kalbos, manau suprantate kurią pusę palaikė autorė. Man ši knyga yra vienas didžiausių atradimų lietuvių literatūroje, kas nesate skaitę manau pats laikas tą būtų padaryti.
Jei patinka nuotykiai, manau W.Goldingo "Musių valdovu" tikrai nenusivilsite, tačiau mane kaip skaitytoją labai sunkiai įtraukė šis kūrinys, galbūt aš iš jo tikėjausi daug daugiau. Tai išgyvenimo knyga, vaizduojanti į salą pakliuvusius berniukus, kurie su džiaugsmu priima jiems mesta iššūkį, tačiau vis auganti nesantaika, perauga į visišką chaosą, ko pasekoje parodomas žmogus, kuris nuo gyvulio tesiskiria išvaizda.
Ir apie tuos nelaimingus 50 puslapių, juos perskaičiau "Fauste". Tik dar kartą patvirtino man poezija, kad ji man nesiskaito visiškai, o jei skaitau, tai kaip žirniai į sieną, jie lekia, bet jokios naudos. Be to jis labai lyginamas su "Dieviškąja komedija" ko man perskaityti ir nepavyko.
Ryt planuojamas maršutas į biblioteką, tikiuosi pagriebti V.Krėvės "Skirgaila", A.Mickevičiaus "Poną Tadą" ir istorinių leidinių.
3 komentarai:
Gaila, kad nekenčiu knygų - jei mėgčiau, galėčiau padiskutuot su tavim apie jas..
"Skirgailą" jau sukramčiau. Pusė velnio :D.
O Faustas..... eww. Kai mokytoja per literatūrą užklausdavo kokio klausimo iš tos knygos, visai nžnodavau, ką atsakyt. Gal reikia pribręst, kad suprastum "Faustą"?.. nžn nžn ><'
Gali žinok būti ir taip, beje ir poezijos kiti ir visą gyvenimą nesupranta :) O Skirgaila jau pasiėmiau, bus įdomu paskaitynėti, negalvojau, kad Ponas Tadas bus toks storas :D ta prasme knyga tokia stora:)
Ai, as tj isvis jokios literaturos nesuprantu :D. Teksto suvokimai ir interpretacijos man - totalus miskas:). Nu tik S.Kingo knygas is tikro perprantu ;D
Rašyti komentarą